Kas tas tvaresnis gyvenimas?

Anksčiau juk niekas nevartojome žodžio “tvarus” taip dažnai, kaip dabar. Man patinka šis žodis! Daiktas ar veiksmas, kurį vadiname tvariu, yra tai, kas negriauna gamtos, kas yra taupus sunaudojamiems ištekliams, kurio žaliavos yra kiek įmanoma greičiau atsinaujinančios, kuris suyra nesukeldamas nuodingų padarinių mums ar aplinkai, kuris, kiek įmanoma, nekelia ligų ar kitų neigiamų padarinių ir panašiai. Taip aš suprantu šį žodį.

Taip pat manau, kad jis gan “slidus”.  Dėl tvarumo kiekvienoje situacijoje ar sprendime turiu spręsti matydama kuo platesnį spektrą aplinkos ir įtakos, kuriam tai gali daryti įtaką. Pavyzdžiui auginti žolę savo kieme Lietuvoje gali būti tvaru ir netvaru. Jei veja yra purškiama nuo nepageidaujamų kitų augalų kultūrų herbicidais, jei ji tręšiama cheminėmis trąšomis, laistoma dažnai ir daug, mano nuomone, tai nėra tvaru. Tai gali būti gražu, madinga, estetiška, patogu žmogui, priimtina, tvarkinga, bet vargu ar pavadinčiau tvariu sprendimu.

Auginti kiek įmanoma natūralesnę veją (jei joje dar yra žydinčių rūšių – labai gerai!), nepurkšti jos herbicidais ar trąšomis, laistyti kiek išeina mažiau – man skamba kaip daug tvaresnis variantas.

Ir taip, kartais atrodo, kad NIEKO NEDARYTI yra tvariausia. Tik tuo aš irgi netikiu. Aš tikiu, kad kiekvieno žmogaus informacijos platumas, pasaulietiškas požiūris, rūpestis aplinka, naujų dalykų ir bandymų nebijojimas, drąsa suklysti yra geriausia, ką mes galime padaryti. Ir juk daug kartų darysime klaidų, nes, pavyzdžiui, vienu metu atrodys, kad geriau pirkti kavą plastikinėje pakuotėje, ne metalinėje, nes tokią perdirbti reikės mažiau išteklių ir energijos. Tada galime atrasti naujus mums dalykus: tik apie 10% surūšiuoto plastiko pasaulyje šiuo metu yra perdirbama ir plastiką perdirbti galima vos vieną ar du kartus, o surūšiuoto metalo perdirbama apie 30% kiekio ir jį perdirbti galima vėl ir vėl ir vėl. Plastikas savartynuose skaidosi į mikroplastiką ir taip siaubingai teršia ne tik savartyno aplinką, bet jo yra randama VISUR mūsų planetoje: giliausiuose vandenyno dugnuose, sniege, gyvunų ir žmonių vidaus organuose, vandenyje, kurį geriame, net daržovėse, kurias valgome. Sužinai dalykus, nenusivili, kad darei neteisingai, pakeiti savo sprendimą. Nebijai pakeisti ir klysti. Nes galbūt ir vėl klysti? Bet nieko nedaryti – ar tai atsakymas? 

Ne tik plastikas yra blogybė, kurią turime riboti ir atidžiai vartoti. Aš nesu ekologijos ar gamtosaugos ekspertė ir manau, kad sužinojau dar tik mažą dalelę informacijos. Tikiu, kad yra krūvos geresnių sprendimų, nei mano šiandieniniai žingsniai. Bet labiausiai tikiu, kad visa tai turi būti kolektyvinis žmonių troškimas GYVENTI TVARIAU! Nebijoti bandyti, nesijaudinti, jei bandymai nepasiteisina, jei nepatogu, jei atrodo, kad per sunku DAR KAŽKĄ įterpti į savo rūpesčio sąrašą. Visai paradoksalu, nes man, pradėjus stengtis gyventi tvariau, “rūpesčio sąrašas” kaip tik mažėja, laisvėja, paprastėja, o dar svarbu – prasmingėja. Žinoma, yra keblumų. Visada jų atsiranda imantis pokyčių. Pavyzdžiui, iki šiol ieškau, kaip ir kur patogiai nusipirkti tikrai ekologiškų daržovių ir vaisių be plastiko? Ką geriau rinktis, jei randu tik su vienu iš šių privalumų? Bet man patinka prasmingi sprendimai, skatinantys tobulėti.

Man nebesinori galvoti, ar šitas daiktas padarys mane laimingesne. Anksčiau tai nesąmoningai nešiodavausi galvoje, turėdama įvairius sąrašus, kokių rūbų noriu šį sezoną, kada galėsiu papildyti kosmetikos krepšelį, kada pasirodys naujos batų kolekcijos, ar mano televizorius jau senas, man reikia to naujo labai veiksmingo veido serumo… Tas vartojimo ūžesys gali užliūliuoti, užstelbti gerus dalykus, kurie kelia tikrą džiaugsmą. Štai man kelia tikrą džiaugsmą, kai raunu savo morką, kurią auginau kelis mėnesius., kai iššveičiu savo seną keptuvę ir ji atrodo kaip visiškai nauja, kai sausį valgau tėvų sodo obuolius, kad ir truputį pasiraukšlėjusius, kai mano vonios spintelė tampa pustuštė ir pagaliau galiu į ją sudėti rankšluosčius, nes man nebereikia krūvos šampūnų (man išvis nebereikia šampūno?)! Tiesiog nereikia. Aš neverčiu savęs. Poreikiai ir suvokimas po truputį kinta, mainosi ir evoliucionuoja į kažkiek geresnę versiją. Aš tuo tikiu. Ir svarbiausia tikriausia yra tikėjimas. 

Noriu dalintis su jumis apie tai, ką atradau, ką rasiu ar ieškau. Noriu sužinoti ir pasisemti žinių ir sprendimų iš jūsų. Nes mes esam bendruomenė, kuri gali padaryti didelius pokyčius. LABAI DIDELIUS ❤️!