Statome kemperį – idėjos gimimas ir darbų pradžia

2020-09-15

Mes patys statom kemperį iš krovininio autobusiuko! Tokia idėja pirmiausia užvaldė Paulių, o jis užkrėtė ir mane. Vasarą pirmąkart išbandėme tokį keliavimo būdą išsinuomavę 20 metų amžiaus senuką kemperiuką. Visi penki važiavome į Latvijos pajūrį ir radę praktiškai privatų paplūdimį praleidom ten labai gerą laiką. 

Pasiruošę pirmai kelionei kemperiu į Latvijos pajūrį
Mūsų beveik privatus paplūdimys
Vakarienės meniu: dešrainiai ir zefyrai

Pastebėjom, kad beveik kiekviena mūsų kelionė atneša į gyvenimą didesnių ar mažesnių naujų idėjų ir projektų. Pavyzdžiui, grįžę iš ilgo savaitgalio dviese Romoje, supratom, kad kelionės po miestus mūsų šiuo metu netraukia ir tai atnešė naujų idėjų kaip ir kur keliauti. Grįžę iš medaus mėnesio kelionės į Tailandą susimontavome viryklę wok’inimui.

Wok’inti su tokia ugnim visai kitas reikalas!

Tada jau su Kora pilve aplankėme Norvegijos kalnų kaimus gūdžiausiu žiemos laiku. Rytas išaušdavo 9 valandą, o 15 valandą jau vėl būdavo tamsu. Gyvenome pas pieno ūkininkus, kurie nuomavo kelis labai senus kotedžiukis. Mūsų namelis buvo fantastiškas: medinis, šildomas malkine krosnele, ant kurios galima ir virti, su foteliu užtiestu avikailiu, kaimiškom užuolaidėlėm ir fantastišku vaizdu į snieguotus kalnus.

Pasakų trobelė kalnų kaime

Naktį kartą keldavomės pakurti krosnį, kad neatšaltų namai, vakare užsidegdavom žvakes ir lauke užkurdavom laužą stebėdami ryškias žvaigždes. Kiek laido pilvas, pavaikščiojom po kalnus, kaimelius, net leidomės rogėmis.

Per striukę nesimato, bet buvau 7 mėnesius neščia su Kora

Ši kelionė įkvėpė į namus ir jų įrengimą žiūrėti paprasčiau. Įkvėpė ne keikti tamsųjį metų laiką, o net laukti jo. Iškart savo Pintereste užsivedžiau aplanką “HYTTE”. Tai norvegiškas žodis, įvardijantis tas neįtikėtinai jaukias trobeles ir kotedžiukus. Dažnai jie įrengti labai paprastai, išsaugant senus baldus ir detales, juos perdažant, sutaisant ar restauruojant. Tausojant daiktus, gerbiant praeitį ir paveldą bei kartu įnešant šiuolaikiškumo ir praktiškumo.

Mūsų jaukus kaimiškas miegmasis su dviem pūkinėm antklodėm

Ne kartą buvome ir Danijoje, iš kurios visi žinom žodį HYGGE. Panašu į norvegišką HYTTE ir reikšmė savotiškai susieta – tai TAS namų jausmas ir jaukumas. Vietoj tamsaus rudens keiksnojimo renkuosi užsidegti namie žvakę ar krosnelę, kartais iškepti cinamoninių bandelių ar obuolių pyragą, įsisukti į mėgstamą megztinį ir žavėtis gamtos pokyčiais ir proga ramybei. 

Lėtas gyvenimas yra mano siekiamybė. Visai neseniai man atrodė, kad gyventi lėčiau sugebėsiu tik kažkada senatvėje ar bala žino kada. Bet gyvenimo įvykiai, vidiniai pokyčiai ir pastangos atvėrė man galimybes to siekti jau dabar. Užrašiau, kad tai atvėrė man gyvenimas, bet išties tai padariau pati. Kiekvienas savo gyvenimą darome tokį, kokį turime. Tuo tikiu. Auksinė mano taisyklė: MAŽIAU YRA DAUGIAU. Lekiant, skubant, skaičiuojant ir bandant gauti DAR, šita taisyklė atrodo absurdiška. Juk siekdami kai kurių, pavyzdžiui materialių, dalykų DAUGIAU, norime būti laimingesni. Galvoju, kad pas dažną mūsų „sistemoje“ būna tarsi klaida. Aišku, visi esame skirtingi! Aš radau, kad siekis MAŽIAU IR GILIAU yra mano kelias. Man tai kainuoja pastangų, darbo su savo mintimis, vėl ir vėl mokymosi, nusivylimo, bet – du žingsniai į priekį ir vienas atgal. Einu į priekį. 

Oo, aš nuklydau! Gal tam man reikalingas tinklaraštis, nes čia nėra simbolių ribos. Galiu parašyti kiek noriu, o ne tik tą vieną ar dvi pastraipėles, telpančias instagramo nuotraukos prieraše. 

Taigi, po kelionės į Norvegiją su pilvu, keliavome vėl. Trumpai. Su vos kelių mėnesių Kora skridome į Londoną. Pirmas jos skrydis. Paulius norėjo praleisti bent dieną Londone, prieš patraukiant į Anglijos kaimus. Taip ir padarėme. Tik visos dienos neištvėrę, po pikniko parke ir pasivaikščiojimo žaviomis residential Londono gatvėmis, išvarėm į kaimą, kur mūsų laikė išsinuomotas AirBnb.

Pusryčiai St. James parke, tik atskridus į Londoną

Kaip gera buvo pajausti tą kontrastą! Po miesto, žmonių minių, šaligatvių, triukšmo, parduotuvių, šiukšlių dėžių… Kaimo keliukai išpilti skalda, miškeliai, žaluma, mieli angliško stilius namai ir sodybos. Oh, mūsų kotedžas viršijo įsivaizdavimą. Aplink kudakuojančios vištos, vintažinis metalinis stalas ir kėdutės ant pievos, skalbinių virvė, minkšta didžiulė lova su daug pagalvių ir vaizdas į žalius laukus. Perfect!

Kokia gera vieta ryto kavai su vaizdu į žalius laukus

Praleidom tik 4 dienas, bet atsiminsim ilgai. Kaip tik vyko Wimbledonas ir mes lauke po skėčiu stebėjom turnyrą išsinešę televizorių prie terasos durų. Vaikščiojom takais aplink laukus ir miškelius, patys gaminome maistą iš vietinių produktų.

Kotedžiuko šeimininkų žirgas

Grįžom ir vėl įkvėpti lėto gyvenimo kaime. Su aiškia vizija, kad turime paleisti dabartinius dar visai naujus namus Vilniuje ir keliauti ten, kur rastume SAVE. 

Mūsų debesinė lova Anglijos kaime

Norėjau trumpai papasakoti, kokį įkvėpimą man atneša kelionės ir gavosi kaip visada – nelabai trumpai :D. 

Ir šįkart trumpa dviejų dienų kelionė senu nuomotu kemperiu į tuščią Latvijos paplūdimį atnešė idėją pasidaryti kemperį patiems. Žinoma, jau buvau mačiusi krūvas idėjų internete, nes tai vis populiarėja, o gal reikėtų sakyti “grįžta”? Latvijoje radome vietelę visai prie jūros, kur buvome praktiškai vieni. Pasistatėme kemperį nušienautoje pievoje prie pušų, tarp kurių vingiavo maždaug 30 metrų ilgio takelis iki jūros. Paplūdimys gražus, o žmones matėme tik kaip tolimas figūras, negirdėdami kitų garsų išskyrus bangas ir vėją.

Ryte vietoj šalto dušo nupėdinom tuos kelis metrus iki jūros

Apsistojome tuščioje sodyboje, kurios šeimininkai tik užsuko pažiūrėti, kaip mums sekasi ir paimti užmokesčio (vien naktis – 10 eurų). Ieškojome vietos, kur nebūtų kitų turistų. Tai tikriausiai viena sunkiausių dalių, keliaujant kemperiu, nes ne visur galima apsistoti, o kur galima – dažnai sutiksi kitų žmonių. Tuo pačiu tuo ir pranašus toks keliavimo būdas, nes radęs nuostabią vietą gali joje tiesiog pagyventi.  

Mano mylimiausia kompanija

Nepraėjus nė mėnesiui po Latvijos, mes jau nusipirkome autobusiuką savo projektui! Tai yra 2008 metų krovininis Mercedes Sprinter. Mokėjome €5000. Jis gan stipriai surūdijęs, bet techniškai atrodo tvarkingas. Žinau, kad dažniausiai įdomu, kiek kas kainavo, todėl visomis projekto išlaidomis pasidalinsiu, kai jį įvykdysim! Griežto biudžeto susiplanavę neturime, nes tokį projektą darome pirmąkart. Viskas mums naujiena, todėl kažką planuoti neišeina. Nesiekiame prabangos. Norime pasidaryti taip, kad mums būtų gera ir jauku juo keliauti, kad būtų praktiškas ir patogus. Oficialiai mūsų autobusiuke gali keliauti trys žmonės, nes tiek sėdynių yra priekyje. To nekeisime. Į tokio dydžio kemperį nesieksime sutilpti visa 5 asmenų šeima. Kolkas mus labiausiai džiugina gamybos procesas! Tai mūsų šio rudens projektas, rankdarbis.

Pirma nuotrauka – kol dar niekas neišardyta ir neliesta

Praktiškai viską nusprendėme daryti patys. Pirmas žingsnis –  išmontuoti lentynas iš vidaus ir išvalyti. Apžiūrėti būklę po medinėmis plokštėmis, kuriomis išklotas visas vidus. Radome dar rūdžių.

Lentyna išmontuota. Ji puikiai tiko mūsų lauko sandėliukui!

Antras žingsnis – sutvarkyti rūdis. Taigi autobusiukas dabar jau nusmėliuotas ir nugruntuotas. Tai tokia technika rūdims šalinti. Dabar skystu metalu užtaisysime rūdžių išgraužtas skyles, dažysime ir judėsime toliau! 

Keičiame beveik visas duris dėl rūdžių

Man smagu su jumis dalintis, kaip mums sekasi. Gal ir jūs atrasite įkvėpimo daryti kažką panašaus. Labiausiai laukiu, kai pradėsime gaminti baldus. Spinteles, lovą, lentynas… Vis svarstau, kokias spalvas pasirinkti, kaip viską išdėlioti ir suderinti. Jau turime vidaus planą, tik kai kurių detalių dar nesame pasitvirtinę. Žinome, kokia bus lova, kur ir kokio dydžio bus virtuvės spintelės. Dar galutinai nenusprendžiau, kaip išdėlioti esminius virtuvės elementus: kriauklę, viryklę, šaldytuvą. Kemperyje kiekvienas kampelis svarbus, kiekvienas centimetras brangus, jei nori įsirengti taip, kad galėtum gaminti maistą, miegoti, patogiai sėdėti ir susidėti reikalingus daiktus šioje kelių kvadratinių metrų erdvėje. Tikiuosi, kad ateinantį pavasarį jau galėsime jį išmėginti tikroje kelionėje. O kolkas gal net įdomiausia dalis: GAMYBA. Laukite naujienų!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Video istorijos