Koldūnų pasaulyje galima rasti įvairiausių formų, įdarų ir paruošimo būdų. Man stipriai imponuoja Azijoje ruošiami koldūnai, kurių esu priragavusi šimtus variantų, ypač kelionių Kinijoje metu: garinti, virti, kepti, patiekiami sriuboje, desertiniai… Šie lengvai nusipelno “umami bombos” vardo dėl kiaulienos ir krevečių įdaro, gardinto krūva svogūnų laiškų ir skrudintų sezamų aliejumi. Be to, koldūnus lankstau į plonytę gyoza tešlą, o ruošiu keptuvėje, kur jų dugnas smagiai apskrunda, o tešla ir įdaras iškepa garuose bei lieka ypač sultingas. Taip paruošti koldūnai angliškai vadinami potstickers, o šis pavadinimas yra tiesioginis vertinys iš kinų kalbos, kur koldūnai gaminami nuo seniausių laikų ir galimai iš ten kilę.
Gaminti koldūnus – ilgas procesas, tačiau čia jis palengvintas, mat tešlą naudoju pirktinę, jau paruoštą apvaliais vienodais plonyčiais lapeliais. Lieka smagioji dalis – meditacinis lankstymas. Tikiuosi išbandysit, nes, mano manymu, jie verti net ypatingesnės progos.
Tešlą jau aptariau, o esminis skonis ir gėris – koldūnų įdaras. Naudoju puikią BIOVELA smulkintą kiaulienos mentę, kuri mane visada džiugina savo kokybe. Gal mūsuose mažiau įprasta mėsą maišyti su jūros gėrybėmis, tačiau tokia praktika pasaulyje anaiptol ne naujiena. Prie kiaulienos pridedu krevečių ir iš gero įdaro gaunu nerealiai gerą. Tiesa, dar dedu krūvą svogūnų laiškų, tarkuoju imbierų ir česnakų bei pilu skrudintų sezamų aliejaus. Nuostabiai umamiška kombinacija.
Šaldytus koldūnų tešlos lapelius išimu iš šaldiklio ir atitirpinu kambario temperatūroje. Jei pakuotės viduje yra ledo ir šerkšno, tešlą išimu iš pakuotės dar prieš atitirpstant ir nuo tešlos pašalinu ledą. Tuomet tešlą įdedu į uždengiamą indelį ir palieku atititirpti. Jeigu tešla paliekama atitirpti neuždengta ar nesuvyniota, jos krašteliai sukietėja ir koldūnų lankstymas būna apsunkintas.
Gaminu įdarą – į dubenį dedu kiaulieną, peiliu sukapotas krevetes, smulkiai pjaustytus svogūnų laiškus, mušu kiaušinį, pilu sezamų aliejų, įtarkuoju imbierą ir česnakus, dedu druskos ir įmalu juodųjų pipirų. Įdarą gerai išmaišau šaukštu arba ranka iki vientisos lipnios masės.
Lankstau koldūnus: imu vieną lapelį gyoza tešlos ir dedu vieną šaukštelį įdaro. Šalia pasidedu mažą dubenėlį su vandeniu ir juo suvilgiusi piršto pagalvėlę, apvedu tešlos lapelio visą vidinį perimetrą jį sudrėkindama, kad lankstant suliptų. Ir sulankstau pasirinktu būdu.
Sulankstytus koldūnus galima laikyti šaldytuve iki 2 dienų arba užšaldyti ilgesniam laikymui. O dar geriau – iškart kepti:
įkaitinu didelę keptuvę ant vidutinės kaitros. Pilu šiek tiek aliejaus ir keptuvėje išdėlioju koldūnus dugnu žemyn palikdama tarpelius, kad nesuliptų. Po poros minučių švelnaus kepimo patikrinu, ar koldūnų dugnas jau truputį apskrudo (koldūnų nereikia apversti). Tuomet į keptuvę pilu apie 80-100 ml vandens (jis turėtų iškart užvirti) ir uždengiu dangčiu. Sumažinu kaitrą iki nedidelės, kad vanduo po dangčiu švelniai virtų ir palieku taip 10 minučių. Stebiu situaciją ir kaitrą, kad vanduo nesibaigtų ir koldūnai nepradėtų degti. Jei vanduo baigiasi, šiek tiek papildau, kad virimas garuose užtruktų 10 min.
Pasibaigus virimo garuose laikui, atidengiu keptuvę. Dugne turėtų būti šiek tiek vandens, tad palieku įjungtą kaitrą, kol vandens nebelieka. Patikrinu koldūnų dugną, ar jis norimo apskrudimo lygio. Jei norisi daugiau – pakepinu dar šiek tiek.
Koldūnai gali šiek tiek prilipti prie keptuvės dugno. Ne veltui, jie vadinami pot stickers, tiek angliškai, tiek kiniškai.
Koldūnus patiekiu iškart su mėgstamu padažu, pvz soja su smulkintais čili pipirais ir žolelėmis.
Įrašas sukurtas bendradarbiaujant su BIOVELA, reklama
