Nebūsiu originali pareikšdama, kad myliu picą. Visokių formų ir rūšių, su įvairiausiai įdarais, keptą remiantis skirtingų šalių ar miestų tradicijomis: sicilietišką, niujorkietišką, čikagos, detroito, neapolietišką, net lietuvišką, haha :)… Nieko čia ypatingo, nes picą mėgsta (beveik?) visi. Todėl prie sąrašo pamėgtų picerijų galima pridėti ir NAMINĘ picą, kurią išsikepam namie patys pasigamindami mielinę tešlą savo rankomis (arba tešlos maišytuvo pagalba). Atsisakau būti pretenzinga ir riesti nosį murmėdama, kad pica turi būti TIK “tokia” ar “anokia”. Juk tai visame pasaulyje paplitęs patiekalas, gaminamas įvairiausiai būdais, tad pavartau akis prieš skeptikus ir laisvai gaminu picas ir namuose pati, jei tik to noriu. O norėti verta, nes procesas smagus ir rezultatas išties pradžiugina bei glosto savimeilę. Šįkart parodysiu, kaip kepu mini picutes, kurios primena bandeles – šią idėją pamačiau naršydama internete ir negalėjau atsispirti. Jas paprasta paimti į ranką ir patogiai valgyti visai nepjaustant. Jas lengva transportuoti ir neštis į darbą, mokyklą ar pikniką, nes yra gardžios ir atvėsusios, o gal net šiek tiek pašildytos. Su įdaru galima varijuoti kaip tik širdis geidžia :). Ir dar: čia išvengiu tikriausiai sudėtingiausios picos gaminimo dalies – tešlos formavimo prieš kepimą.
KARTAIS būna dienų, kai galiu pagaminti tiek mielinę tešlą, tiek plėšytą mėsą ir pasimėgauti šiuo procesu, bet ne veltui pirmas sakinio žodis yra didžiosiomis raidėmis. Kiek galiu, gaminu nuo nulio, tačiau mano virtuvėje geri pagalbininkai yra ir jau pagaminti produktai, kuriuos integruoju savo patiekaluose taupydama laiką ir sveiką protą. Šįkart pati gaminu mielinę tešlą (iš miltų, mielių, druskos ir vandens), bet jeigu tik reikia – jos galima nusipirkti jau pagamintos ir (bent jau aš) akių dėl to nepūsiu. O plėšytą mėsą, kuri yra universalus ingredientas įvairiausiems patiekalams (takai, buritai, karšti sumuštiniai, salotos, nachos…) griebiau jau 8 valandas lėtai ištroškintą BIOVELOS, tad man liko ją pašildyti ir suplėšyti, o jos skonis išties puikus. Visa kita, ko prireiks – pomidorų padažas, sūris ir pasiraitoti rakoves :).
Jei tešlą gaminu rankomis: dideliame dubenyje gerai sumaišau miltus, druską ir mieles. Tuomet supilu labai šiltą vandenį ir pradžioje maišau šaukštu ar mentele, o kai pasidaro per sunku, pradedu minkyti rankomis. Minkau tešlą keletą minučių, kol ji pasidaro višiškai vientisa.
Šį žingsnį galima atlikti ir pastatomo maišytuvo pagalba, pasirinkus tešlos minkymo antgalį (kablį): visus ingredientus supilu į maišytuvo dubenį ir minkau lėčiausiu greičiu 5 minutes.
Iš išminkytos tešlos suformuoju kamuolį ir dubenį uždengusi drėgnu rankšluotėliu ar plėvele, palieku šiltesnėje kambario vietoje, kol pakils dvigubai. Tai užtrunka apie 2 valandas, priklausomai nuo kambario temperatūros.
Pakilusią tešlą išverčiu ant miltais barstyto darbo stalo (naudoju nedaug miltų – tik tiek, kad tešla nepriliptų prie stalo ir rankų). Iš tešlos suformuoju tolygų rutulį ir jį padalinu į 18 maždaug vienodų dalių. Iš kiekvieno gabaliuko suformuoju tolygų rutuliuką – dydis bus panašus į golfo kamuoliuką. Kamuoliukus sudedu ant miltuoto paviršiaus tarp jų palikdama tarpelius ir leidžiu jiems pailsėti bei šiek tiek pakilti apie 30 min.
Kol tešlos kamuoliukai ilsisi, pasiruošiu likusius ingredientus: plėšytą mėsą, tarkuotą sūrį ir pomidorų padažą bei įkaitinu orkaitę iki 220 laipsnių be vėjelio.
Į standartinę orkaitės skardą įtiesiu kepimo popierių ir išdėlioju pusę pailsėjusių rutuliukų palikdama didelius tarpus: 3 eiles po 3 rutuliukus (viso 9 vnt.). Jei turiu dvi skardas, iškart tą patį padarau ir su likusiais rutuliukais bei dar viena skarda. Jei ne, rutuliukai gali palaukti, kol iškeps pirmosios picos ir skarda atsilaisvins.
Imu stiklinę nelabai plačiu dugnu (maniškės dugno skersmuo 5,5 cm) ir kiekvieno rutuliuko viduryje įspaudžiu duobutę, kad iš tešlos rutuliuko gaučiau mini picos formą. Jeigu stiklinės dugnas limpa prie tešlos, prieš spaudžiant pabarstau rutuliuko paviršių žiupsneliu miltų.
Kiekvieno rutuliuko duobutę patepu pomidoru padažu. Tuomet dedu gausiai plėšytos mėsos (ne karštos, ji gali būti šalta ar šilta) ir nepagailiu tarkuoto sūrio.
Picas kepu įkaitintoje iki 220 laipsnių orkaitėje (kaitinimas viršuje ir apačioje be vėjelio), skardą įdėjusi į centrinę orkaitės lentynėlę apie 15-20 min.
Receptas sukurtas bendradarbiaujant su BIOVELA, reklama.
