SAVAITĖ BE SOCIALINIŲ TINKLŲ

2020-09-30

Aš esu telefonininkė. Taip mane kartais vadina Paulius. Susiklostė, kad telefonas net tapo praktiškai pagrindiniu mano darbo įrankiu (neskaitant savo pačios galvos :D). Dažniausiai rašau, fotografuoju, žymiuosi mintis, skaitau, ieškau, perku, žiūriu, filmuoju, montuoju, koreguoju, bendrauju, skaičiuoju… telefonu! Mėgstu technologijas ir visokias dabartinių telefonų naujoves. Taip man jau seniai! Gal dėl to net ir darbas “užsikūrė” telefone. Nors pradžioje mano pasidalinimai Instagrame buvo vien tik smagumas, bet dabar tai išaugo į rimtesnį dalyką ir ne tik pomėgį, bet ir darbą, kuris atneša su savimi atsakomybę, įsipareigojimus, terminus, sutartis, planavimą ir pan. Dabar aš noriu iš savęs vis aukštesnės kokybės turinio, aš turiu idėjų, kaip “tai padaryti įdomiau”, kuo pasidalinti ir apie ką dar norėčiau kalbėti ar ką kurti. Pradėjau rasti galimybių uždirbti sau ir šeimai finansiškai iš savo pasidalinimų, nors visai nesitikėjau, kad man taip pavyks. Nesitikėjau dėl to, kad galvojau, jog būtų sunku rasti tokių partnerių, su kuriais nuoširdžiai norėčiu dirbti. Bet tai buvo netiesa! Ne iškart, ne visada lengvai ar paprastai, gal 20 kartų sakant “ne”, štai ateina ir “taip!”. Džiaugiuosi ir jaučiu, kad tai didelė privilegija – galėti rinktis su kuo dirbti ir atstovauti tik tai, kuo nuoširdžiai tiki. 

Per šią pertrauką viriau uogienę

Kaip visada nukrypau, bet štai įkūriau ir šį puslapį. Kad galėčiau savo mintis ir idėjas “skleisti” mažiau apribotu formatu, kad jas skaitytų tie, kuriems tai nuoširdžiai įdomu ir naudinga, kad galėčiau įgyvendinti ateities idėjas ir pasiūlyti besidomintiems žmonėms tai, ką sugebu, kartu su jais augti, mokytis ir atrasti. 

Dar puslapį kūriau su mintimi šiek tiek keisti savo veiklos kryptį. Įsibėgėjant mano veiklai Instagrame, pradėjau kartais jausti nuovargį ar perdegimą, nes nelabai ribojau savo laiko socialiniuose tinkluose ir apskritai telefone. Man atrodė, kad aš stengiuosi ir riboju, bet dabar žiūrėdama atgal, suprantu, kad tai nebuvo veiksminga. Suprantu, kad dauguma dalykų žmogui ateina su patirtimi, todėl net savotiškai džiaugiuosi, kad praėjau ir tokį etapą, kai suvokiau, kad perdegiau, kai įtampa ir nerimas viršijo mano galimybių ribas ir tuo metu mano turimi įrankiai jau nebegalėjo šito chaoso “sutaisyti”. Man reikėjo atsitraukti. Gal net kiek keista, bet pirmąkart kiek save atsimenu, sugebėjau suprasti, kad LAIKAS atsitraukti ir ĮGYVENDINAU tai. Galiu pasakyti – buvo naudinga. 

Važiavome į Vilnių ir grįždami matėm gražų saulėlydį

Koks nuostabus daiktas yra telefonas! Ir kaip nelengva atsilaikyti, kai jis tampa įrankiu beveik viskam. Sakiau, kad kartais jaučiu įtampą ir nerimą nuo socialinių tinklų. Tada, kai per daug įsitraukiu. Esu jautrus žmogus, dažnai sugeriu visai ne tai, ką reikia. Priimu sau tai, kas skirta visai ne man. Skaitau ir klausau taip, tarsi kalbėtų tik man į ausį, nesugebėdama atsiriboti. Peržengiu savo ribas. Per daug įlendu mintimis ir savo laiku. Ne visada! Bet pasitaiko. Ypač tada, kai daugiau projektų su partneriais arba kai mane užplūsta kažkokia man vis dar paslaptinga kūrybinė energija ir noriu daug dalintis. Pasitaiko, kad dalinuosi ir išsidalinu. Bet savęs už tai nenoriu smerkti, nes naudos juk nebus. Ieškau būdų, kaip galėčiau suvaldyti savo įsitraukimą ir minčių neramumą sąmoningesniu elgesiu. 

Su Kora kepėm šokoladinius keksiukus

Visai neseniai supratau, kad man yra artima kūryba. Įdomu, nes visą gyvenimą galvojau, kad nesu kūrybinga ir tiesiog darau viską, kaip kažkur parašyta ar numatyta. Pradedu suvokti, kad kūryba, kad ir kokia ji būtų, yra mano (gal apskritai žmogaus?) varomoji jėga. Kurti juk galima visaip ir viską. Tai nebūtinai tik menai! Kūryba yra gyvenimas ir jo situacijos, gali būti kekso receptas ar tekstas atvirutei, gal tai daržo lysvių išdėstymas ar “outfit’as” rytojaus dienai, gal net meniu suplanavimas visai savaitei ar paveikslų kabinimas ant sienos? Man atrodo, tai tiesiog vidinė jėga ir noras gyventi toliau. Ir kartais mane ištinka kūrybos krizės. O paprastai sakant – tiesiog krizės. Kaip ir daug ką iš mūsų ištinka. Nes gyvenimas dažniausiai nėra tiesi linija. Tada, žiūrėdama iš šono į save galvoju: “nagi, praeis. Išbūk, tai laikina, tik etapas, žinau, kad nusibodo, tiesiog išbūk.” Kai esu tame pilkume, būna sunku tai priimti ir labai ramiai išbūti. Atrodo, kažkas prispaudė pečius ir norisi nusimesti. Tik man to padaryti staiga nepavyksta. Nenukrenta per sekundę. Vistiek turiu išbūti. Noriu ir ieškau būdų, kaip tuos etapus panaudoti savo naudai. Jau išmokau nebebėgti nuo tų jausmų, kai liūdna, sunku, skaudu ar viskas pilka. Tik gal to negana? Kažkaip jaučiu, kad noriu išmokti tada atsisukti į save, peržiūrėti mintis, pasitikrinti savo poziciją vienais ar kitais klausimais. Puikus momentas. Ne visada malonu, bet galiausiai tai gerai veikia.

Sąmoningai gėriau dvigubai mažiau kavos, nei įprastai

Supraskit, Instagramas jau yra ne tik mano pomėgis, bet ir darbas. Gal kitam žmogui būna, kad reikia atsitraukti nuo jo darbo? Gal nuo šeimos? Gal nuo kažkokios veiklos? Gal apskritai nuo viso “mikso”, kuris ilgainiui įsišėlo ir sukūrė galvoje chaosą. Per šitą pertrauką be socialinių tinklų, kuri truko savaitę, aš atsileidau. Šitas žodis labai tinka. Įsivaizduokit, kaip iš žmogaus, sukandusio dantis ir mintimis esančio kažkur kitur, tik ne ČIA, aš po truputį atleidau sąkandį, užsimerkiau, kvėpavau, maudžiausi, buvau prie jūros, lanksčiau skalbinius, paleidau nereikalingą įtampą, sugalvojau gal tris geras idėjas ir vieną praktiškai genealią… Aš vėl GYVENAU! Wow… Gera! Nereiškia, kad noriu viską mesti ir tik maudytis ir giliai kvėpuoti. Per pertrauką ir pasiilgau savo veiklos. Gyventi su pasimėgavimu man nėra labai paprasta. Galvoju, kad tai gali būti tiesiog procesas ir, kaip Paulius pasijuokia iš šito mano žodžio – “kelionė”. Per šią pamoką supratau, ką galiu ir turėčiau daryti geriau: planuoti savo darbo apimtis, išsigryninti, ką daryti noriu ir ko ne, DAŽNIAU NUEITI PRIE JŪROS ir atleisti sąkandį :)). Juokinga, surašiau taip paprastai, pusiau juokaudama, bet iš esmės tai tiesa. 

Buvau kosmiškai malonioje antakių procedūroje

Ir dar, apie mano telefono taisykles. Per paskutinį pusmetį, kai “telefoninė” veikla įsivažiavo, aš po truputį įvedžiau sau taisyklių, kaip riboti laiką “online”. Tikiu, kad tiems, kuriems telefonas nėra toks nuolatinis įrankis, vargu ar suprantama, kam to reikia. Bet yra nemažai mūsų, kurie galimai turi priklausomybę jam. Gal žiūrėjot Netflix filmą The Social Dilemma? Jei ne, rekomenduoju. Dokumentinis, įdomus, pasakoja tokią ne visada pastebimą tiesą apie socialinius tinklus. 

Jau iki šiol turėjau tokias taisykles:

Po šių atostogų, įvedu sau dar:

Man atrodo, kad tokios taisyklės tikrai prisidės prie mano geresnės savijautos. Nes tas jausmas, kai galvoje yra vietos, nuostabus ir naudingas. Aš tikrai nesitikėjau, kad ši savaitės pertrauka man duos tiek daug. Žinojau, skaičiau, mačiau, kad žmonės daro taip, bet man reikėjo pačiai prie to prieiti ir padaryti. Atrodo, kad prieš tai mane prispaudusį svorį, pareigas, atsakomybę, terminus, laiko trūkumą ši pertrauka tiesiog nukėlė nuo pečių ir visus tuos daiktus sudėjo man ant stalo. Aš juos peržiūrėjau, pusę nusprendžiau išmesti, nes jie visai beprasmiai ir tik beprasmiškai didina mano naštą, o kitą dalį vėl susirinkau ir nešu jau patogiai. Negaliu, o gal dar tiesiog nemoku gyventi visiškai be rūpesčių ir norėčiau susipažinti su žmogumi, kuris nėra vaikas, bet sugeba tai. Norėčiau to išmokti. O kolkas, kol dar mokausi, svarbiausia nepamesti savęs, leisti sau atsitraukti, suprasti, kur reikia taisyklių, o kur reikia paleisti viską tekėti sava vaga ir tiesiog GYVENTI. Aleliuja 🙂

Praleisti gražių saulėlydžių neverta

Atsakymų į “SAVAITĖ BE SOCIALINIŲ TINKLŲ”: 12

  1. Sigita parašė:

    Ačiū už pasidalinimą. Tikrai daug kas surezonavo. Reiks kai ką ir copy paste pasiskolinti bei pabandyti :).
    Pertraukos į naudą visada, nes tempas didelis ir labai lengva į jį įsisukus, pamesti save ir savo kodėl. Sėkmės laikantis naujų taisyklių!

  2. Renata parašė:

    Puikiai pasakyta!
    Man labai patinkta Cal Newport poziuris i social media isdestyta jo knygoje Digital Minimalism: Choosing a Focused Life in a Noisy World , jis siulo laika praleidziama internete traktuoti kaip laika paskiriama TV show ziurejimui, ne daugiau.

    • Amelija Kuzmarskė parašė:

      Įdomu, dar negirdėjau apie šį autorių :). Teisingai skamba, ypač jei internete laikas yra vien tik pramoga, o ne darbas. Man dažnai sunku atskirti šiuos du dalykus, kai jie taip susipynę 🤷🏽‍♀️.

  3. Laura parašė:

    Pranešimus jau senai visus išjungiau, supratusi, kad tas raudonas skaičiukas mane erzina ir negaliu ramiai toliau gyventi nepašalinusi jo ant telefono ekrano! Pastebėjau, kad mažiau naudojantis soc.tinklais man elementariai pagerėja atmintis, atsiranda daugiau idėjų galvoje….
    Taigi dabar pirmas darbas bus prieš miega ir atsibudus valandą laiko nesinaudoti telefonu. Ačiū, Amelija, kad daliniesi 🙂

  4. Lina parašė:

    Geros mintys! 😉 Verčia pergalvoti ir tikrai gal pasiskolinti keletą įžvalgų.

  5. Kornelija parašė:

    Amelija, labai ačiū, kad dalinatės savo mintimis ir įžvalgomis. Jau kurį laiką bandžiau ir aš mažinti socialinių tinklų naudojimą, daug apie tai galvojau. Ir taip susiklostė, kad atsižvelgdama į jus, irgi sugalvojau padaryti pertrauką. O ta pertrauka išaugo į tai, kad visai ištryniau Instagramo ir Facebooko paskyras. Man tai didžiulis palengvėjimas. Dabar skaitau tik kelių žmonių blogus ir man to visiškai pakanka.

    P. S. Būtų puiku, jei turėtumėte naujienlaiškį, kad pasorodžius naujam tekstui, būčiau apie tai informuota. Labai smagu skaityti jūsų parašytą tekstą!

    • Amelija Kuzmarskė parašė:

      O, kaip smagu, kad galėjau inspiruoti geriems ir lenvumo atnešantiems pokyčiams. Labai džiaugiuosi, kad padarėt sau tinkamą žingsnį. Galbūt, jei mano veikla nebūtų susisklosčiusi šiuo metu taip, kaip yra, aš irgi daryčiau tokį žingsnį. Bet “gal” neegzistuoja :)). Ačiū už naujienlaiškio idėją – kartais apie tai jau pamąstau. Tikiuosi ateityje tai įgyvendinsiu.

  6. Egle parašė:

    Ah, kaip buvo gera skaityti! Gera žinoti ir jausti, kad visi mes gana panašūs kai kuriais aspektais.

    O ir šiaip, jūsų tekstai jaukūs ir įkvepiantys, norėtųsi skaityt ir skaityt 🌻✨

Komentuoti: Amelija Kuzmarskė Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Video istorijos