Jei rudenį neiškepsi obuolių pyrago, tai ar tikrai RUDUO? Man rodos, jei pirmiausia Lietuvą vadintume bulvių kraštu, tai antroje vietoje lauktų obuoliai. Kiek daug yra senų puikių lietuviškų obuolių veislių, o ruduo yra pats obuolių sezono pikas, kai jie skaniausi ir aromatingiausi. Kad jau mano tėvelių sode šiemet netrūksta obuolių, mes juos graužėm kilogramais tiesiog tiesiai nuo medžio, o atvėsus orui man visada norisi įvairiausių obuolių pyragų: biskvitinių, trupininių, su varške… Ir žinoma, būtiniausiai, su mano galbūt net pačia mylimiausia, sviestine trapia tešla. Tokiu receptu ir pasidalinsiu. Sviestinės trapios tešlos obuolių galetė. Ai, nežinau, ar verta čia man dar porinti, aš tiesiog ją dievinu. Kepkim 🙂
Galetei neprireiks nieko įmantraus, tik žemiškų, daugelyje šaldytuvų ir spintelių randamų produktų. Procesą pradedu obuolių įdaro ruošimu. Švarius obuolius nulupu ir supjaustau skiltelėmis, palikdama graužtukus kompostui. Stengiuosi, kad skiltelės būtų gan plonos, apie 3 milimetrų storumo.
Įdarui reikėtų pripjaustyti 500 g skiltelių. Tam man prireikė 750 g obuolių. Tačiau pradinis obuolių svoris gali svyruoti, priklausomai nuo to, kaip “storai” lupama žievelė, ar obuolių nereikės vienoje ar kitoje vietelėje išpjaustyti dėl įmušimo, ar jų viduje apsigyvenusių kirmėliukų ir kaip taupiai išimamos sėklytės.
Visus paruoštus įdaro ingredientus sumaišau didesniame dubenyje ir atidedu į šoną, kad cukrus patirptų, obuoliai paleistų sultis ir įsigertų cinamonas.
Dabar imuosi tešlos. Dideliame dubenyje sumaišau miltus, druską ir cukrų. Tuomet dedu šaltą kubeliais susmulkintą sviestą. Tarp pirštų trinu miltus ir sviestą, kol gaunu šlapio smėlio konsistencijos trupinius ir nebelieka didesnių sviesto gabalėlių.
Ant gauto “šlapio smėlio” dedu grietinę ir užminkau tešlą. Minkau kol nelieka sausų miltų, o tešla susijungia į vieną gabalą ir nebetrupa. Baigusi tešlą minkyti suformuoju šiek tiek plokščią taisyklingos formos tešlos diską.
Stengiuosi neperminkyti tešlos, kad joje esantis sviestas neištirptų ir tešla netaptų labai lipni. Tačiau, jei visgi ji tampa per lipni kočiojimui, prieš tai tešlą maždaug pusvakandžiui įdedu į šaldytuvą.
Tešlą padedu ant kepimo popieriaus lakšto, užberiu šiek tiek miltų ir kočioju į kuo taisyklingesnės formos apvalų lakštą, kurio galutinis storis yra apie 4-5 milimetrai. Tešlos skritulys gan didelis, per visą standartinio dydžio kepimo popieriaus lakštą.
Ant tešlos, į patį jos centrą supilu obuolių įdarą ir visas išsiskyrusias sultis. Įdarą paskirstau tolygiai per visą tešlos lakštą, palikdama tik 4-5 cm laisvus kraštelius. Tuomet kraštelius užlenkiu, taip suformuodama tešlos krepšelį, iš kurio kepimo metu neišbėgs įdaras. Kraštelius aptepu kiaušinio plakiniu arba kefyru, o gal grietine, kad kepdami švelniai paruduotų.
Galetę kepu iš anksto įkaitintoje iki 190 laipsnių orkaitėje (be vėjelio) centrinėje lentynėlėje apie 35-40 minučių, kol krašteliai taps auksinės spalvos. Patiekiu dar karštą arba atšaldytą su vaniliniais ledais arba šaltu graikišku jogurtu.
Tiesiog tobula. Daugiau žodžių neturiu!!!!
Kaip smaguuu, kad taip patiko! AČIŪ
Nuostabi galetė❤️
Receptas keliauja iš rankų į rankas
Labai malonu, ačiū labai, kad parašėte ir kad kepate!
Mano mėgstamiausias receptas so far!
Ohh, kokia garbė, labai ačiū 🙂
Na laaabaai skaniai gavosi! Tikrai dar kartą kepsiu♥️