Seniausiai nebetikiu pasakymais, kad makaronai – menkavertis maistas. Viskas priklauso nuo pasirinktų ingredientų padažui ir, žinoma, pačių makaronų. Šis padažas kremiškas, švelnus, prisotingas aromatingo keptų paprikų skonio. Grūdėta varškė atneša švelnumo padažo tekstūrai ir baltymų jo maistingumui bei sotumui, o keptas česnakas – malonaus (ir visai neaštraus) salstelėjusio poskonio. Dabar pats paprikų sezonas, tad jas iškepu pati orkaitėje. Jei norisi dar pagreitinti gamybą, naudoju jau keptas paprikas, kurių galima nusipirkti prekybos centruose, konservuotų daržovių skyriuje. Rinkdamasi jas, atkreipiu dėmesį, kad paprikos būtinai būtų keptos, o ne tik marinuotos.
Jau sakiau, kad patiekalo maistingumas priklauso ir nuo pačių makaronų. Šįkart naudojau daug baltymų turinčius Alver makaronus, praturtintus spindulinių pupuolių miltais ir supermaistu Golden Chlorella. Juose žymiai daugiau baltymų, nei įprastuose, o kalbant tiksliai – 21 g baltymų 100 g makaronų. Kviečiu išbandyti, jei jūs, kaip ir aš, siekiate suvalgyti pakankamą baltymų kiekį ir ne kasdien paprastai pasiekiat šį tikslą.
Paprikas perpjaunu perpus ir išimu sėklytes. Sudedu jas pjūviu žemyn į kepimo popieriumi ištiestą skardą. Česnako galvai nupjaunu pačią viršūnėlę, kad atsivertų visos skiltelės. Nupjautą česnaką dedu ant gabalėlio folijos, užpilu šlakelį alyvuogių aliejaus ir suvynioju į foliją. Česnaką folijoje dedu prie paprikų ir kepu viršutinėje orkaitės lentynėlėje griliaus rėžimu 260 laipsnių orkaitėje apie 10-15 min, arba kol paprikų viršus apdegs ir jos taps minkštos. Kepimo laikas, temperatūra ir rėžimas gali kisti priklausomai nuo turimos orkaitės, nes jos visos skirtingos.
Po kepimo skardą išimu iš orkaitės ir leidžiu paprikoms šiek tiek atvėsti, kad galėčiau jas liesti rankomis. Pravėsus pirštais nulupu paprikų odeles. Jos turi lengvai nusilupti. Į maisto smulkintuvą arba kokteilinę sudedu luptas keptas paprikas, taip pat išspaudžiu suminkštėjusio kepto česnako skilteles, dedu grūdėtą varškę, druską, juodųjų pipirų ir supilu vandenį. Viską sumalu iki vientisos masės.
Sumaltą padažą supilu į puodą ar troškintuvą ir šildau vis pamaišydama ant labai nedidelės kaitros, kol virs makaronai. Vengiu padažui leisti stipriai užvirti, noriu jį pašildyti, o ne troškinti. Užkaičiu puodą su vandeniu makaronams. Vandeniui užvirus, dedu du šuakštelius druskos ir supilu makaronus. Verdu iki al dente, t.y. kai kandant makaroną viduje dar vos jaučiamas jo kietumas ir makaronai nėra praradę formos.
Makaronus nukošiu (dėl visa ko pasilikdama šiek tiek jų virimo vandens atskirame indelyje) ir supilu į puodą su pašildytu padažu. Viską gerai išmaišau, kol makaronai pilnai apsivelia padažu. Jei atrodo, kad padažui trūksta skystumo, pilu šiek tiek pasilikto makaronų virimo vandens.
Makaronus patiekiu iškart dar karštus, pabarsčiusi šviežiais bazilikais, juodaisiais pipirais ir tarkuotu kietuoju sūriu.
Receptas sukurtas bendradarbiaujant su Alver, reklama.
Iš savo pusės galiu patarti po kepimo paprikas sudėti į dubenėlį ir uždengti su dangčiu arba folija ir palaikyti, tada dar lengviau nusilupa odelė – praktiškai net nereikia lupti, nukrenta pati 🙂
Dėkoju už patarimą :)!
Ačiū už receptą! Gavosi tobulai!
Labai prašau 🙂 Ačiū, kad parašėte!
Labai skaniai gavosi. Padažiukas tai bombinis !!!!! 🙂
Ačiū už receptą 🙂
Ačiū, kad parašėte 🙂
Kai kasdienine vakariene gali tapti – sventine. Labai skanu greitai, ne karta kartota, ir dar daugiau kartu rekomenduota kitiems. Puikus idomus receptas. Pati niekada nesugalvociau tokios kombinacijos