Granolą namuose kepu jau seniai. Pamenu, kad pirmieji bandymai mane nuvylė, bet galiausiai išsivystė šis receptas, kurio nekeičiu jau keletą metų. Man patinka, kai granola būna traški, joje pasitaiko sulipusių gabaliukų (primenančių florentinus), yra daug riešutų ir sėklų. Dabar, kai pas mus uogų sezonas, granolos suvalgome daugiau. Labai mėgstu desertą, kuriame sluoksniuoju trintą varškę, šviežias uogas (ne sezono metu – šaldytas, trintas arba uogienę), graikišką jogurtą ir ant viršaus užberiu šiek tiek granolos. Yum! Ir kaip paprasta!
Mes granola nepiknaudžiaujam: priskiriam desertui ar skanumynui. Ja tik paskaniname jogurtą ar varškę. Dažnai pakanka vos šaukšto ar dviejų. Visgi joje yra daug cukraus, todėl pilnais dubenėliais jos nevalgome, bet ir nedemonizuojam. Nemėgstu maisto vadinti “nuodėmingu” ar dar kažkaip jį skirstyti į “gerą” ar “blogą”. Tiesiog viskas su saiku. Man dar patinka, kad padarius šią porciją granolos, jos turime gan ilgai. Vaikai irgi labai ją mėgsta. Dažniausiai bent kartą per savaitę pusryčiams valgome graikišką jogurtą ir varškę su granola, riešutų sviestu, šaukšteliu uogienės ar vaisių gabaliukais.
Esminis šios granolos skanumo elementas, mano nuomone, yra “sirupėlis”, kurį reikia išvirti, prieš maišant su sausais produktais. Gera žinia, kad tai visiškai nesudėtinga. Gaminkim kartu!
Į mažą puodą sudedu medų, rudą cukrų, nerafinuotą kokosų aliejų, druską ir prieskonius. Nepraleiskite druskos! Ji išryškina skonius. O prieskonius galima ir keisti, pagal savo pomėgius. Aš dažniausiai renkuosi cinamoną ir šiek tiek muskato. Bet čia tiktų ir šiek tiek maltų gvazdikėlių, kardamonų ar imbierų!
Puodą kaitinu ant nedidelės kaitros ir nuolat maišau. Aliejus ištirpsta, medus išsilydo. Svarbu neužvirti! Tik lėtai kaitinti, kol viskas taps vientisa mase. Vis maišant susidaro toks tirštas sirupas, kaip matyti nuotraukoje. Tada sirupas jau paruoštas.
Dideliame dubenyje sumaišau sausus ingredientus. Didžiausią dalį sudaro pilno grūdo avižiniai dribsniai. Bet šiaip naudoju tai, ką turiu. Gali avižų būti ir visai nedaug. Tai jūsų pasirinkimas. Labai mėgstu įmaišyti stambių kokoso drožlių (riekelių), nes iškepusios orkaitėje jos tampa kaip traškučiai ir suteikia malonios tekstūros. Riešutus mėgstu pasmulkinti, bet tai irgi skonio reikalas. Įdedu ir stambių (saulėgrąžos, moliūgų sėklos), ir smulkių sėklų: chia, linų sėmenų, sezamų, kanapių ar pan. Sėklos yra labai maistingos, sočios ir naudingos, o jų kaina yra draugiškesnė, nei daugumos riešutų. Svarbu į mišinį nedėti jokių džiovintų vaisių (razinų, spanguolių, abrikosų), nes kepdami jie sudegs ir apkars. Jei norite, įmaišykite juos į jau iškeptą granolą.
Sirupėlio stengiuosi neataušinti, nes labai sutirštėja ir būna sunkiau išmaišyti. Jį pilu tiesiai ant sausų ingredientų. Viską gerai išmaišau, kad tolygiai pasiskirstytų.
Tokį kiekį padalinu į dvi orkaitės skardas, ištiestas kepimo popieriumi. Paskirstau tolygiai ir kepu (po vieną skardą) 160 laipsnių orkaitėje su vėjeliu apie 18-20 min. Būtinai pamaišau bent 1 kartą (praėjus 10-15 min), o geriausiai dukart! Taip granola apskrunda tolygiai.
Iškepusiai granolai leidžiu VISIŠKAI atvėsti skardoje, jos nejudindama. Noriu, kad susidarytų sulipusių gabalėlių, primenančių florentinus. Neskubėkite ir leiskite jai pilnai ataušti ir sustingti. Tik tada, kai yra 100 ataušusi, perkeliu į sandarų stiklinį indą.
Sandariai užpaudžiamame stiklainyje su guminėmis tarpinėmis, granola išliks traški ir puiki ILGAI! Esu išlaikiusi ir du mėnesius.
