VARŠKĖS SPURGOS

2020-11-25

Jau porą metų mūsų šeima turi tradiciją, kurią vadiname SPURGADIENIU. Kas antrą penktadienį grįžę iš darželio ir baigę dienos darbus, mes kepame varškės spurgas! Vaikai šio vakaro labai laukia ir dažnai penktadienį vadina tiesiog spurgadieniu. Nepamenu, kaip tokia tradicija pas mus įsigyvavo, bet tikrai žinau, kad spurgas aš labai mėgstu ir pati spurgadienio laukiu ne ką mažiau, nei mano mažieji. Ne visi bandymai kepti spurgas man puikiai pavyko. Per tuos kelis metus bandžiau daug recepto variacijų, keičiau produktų santykius ir pačius produktus. Dabartinis mano receptas jau nusistovėjęs po daug eksperimentų ir galiu sakyti, kad keisti nieko jau nenoriu.

Man labai patinka ši tešla, nes spurgas formuoju nesitepdama rankų, tai yra ne delnais, o dviem šaukštais. Kai reikia gaminti karštame aliejuje, o aplink visa mano linksmoji kompanija, toks formavimo būdas man priimtinesnis, dėl mažesnės netvarkos ir daugiau kontrolės karštam aliejui, su kuriuo, kaip žinia, reikia elgtis labai atsargiai ir saugiai.

Receptą esu išbandžiusi daugybę kartų. Svarbiausias tešlos elementas čia varškė. Spurgoms renkuosi DVARO 9% riebumo varškę. Ji čia tinka tobulai, nes yra riebi, biri ir ne per daug drėgna. Dėl jos birumo tešlą užmaišyti labai lengva, nes nebus didelių grumstelių, kurie trukdytų spurgoms tinkamai iškepti. Dėl nedidelės varškės drėgmės spurgos pavyksta traškia plutele, drėgnu vidumi ir karštame aliejuje verda ramiai, be smarkaus spraigymosi. [reklama]

Spurgas mes valgome dar karštas, kai jų plutėlė super traški ir nespėjusi nei kiek suminkštėti. Žinoma, jos puikiai išsilaiko ir sekančiai dienai, jei netyčia lieka viena ar kita. Nors tai visai nedažnas atvejis :).

Spurgų tešlai reikia paprastų produktų: varškės, kiaušinių, kvietinių miltų, cukraus, druskos, kepimo miltelių ir vanilės (galima rinktis tiek vanilinį cukrų, tiek vanilės esenciją. Abiem atvejais stengiuosi rinktis natūralią vanilę).

Peršokti į receptą Spausdinti receptą

Į dubenį mušu kiaušinius, dedu cukrų ir vanililinį cukrų arba vanilės esenciją. Išplaku šluotele iki lengvo suputojimo. Esu bandžiusi spurgas daryti su elektrinu plaktuvu, bet nerekomenduoju to daryti, nes spurgos pavyksta ne tokios, kaip tikiuosi.

Dabar į plakinį beriu varškę ir gerai išmaišau, pasmulkindama stambesnius gumulėlius, kad masė būtų tolygi. Nesmulkinu varškės iki kremo, nes man patinka, kai lieka smulkūs gumulėliai.

Paskutiniai – sausieji ingredientai. Beriu miltus, kepimo miltelius ir druską. Tešlą išmaišau šaukštu, kol viskas susijungia ir masėje nebelieka sausų miltų.

Spurgoms formuoti naudoju du šaukštus. Tešla yra pakankamai lipni, todėl toks formavimo metodas nesusitepant rankų man labai patinka. Beje, taip spurgos paviršius nėra labai išlyginamas ir jos būna dar traškesnės, nei formuojant rankomis. Dar vienas privalumas!

Vienu šaukštu pakabinu maždaug norimo dydžio tešlos porciją ir gumulėlį skobdama perkeliu iš vieno šaukšto į kitą kelis kartus, kol jis tampa apytiksliai taisyklingos formos rutuliukas. Nebūtinai pasiekti tobulą formą, nes kepant spurgos pūsis ir forma pasitaisys.

Suformuotą rutuliuką atsargiai įleidžiu tiesiai į karštą aliejų. Spurgoms virti renkuosi ekologišką rafinuotą rapsų aliejų. Jis pakelia karštą temperatūrą ir yra tinkamas virimui. Spurgas vartau šakutės pagalba, kad iš visų pusių keptų tolygiai. Virimas aliejuje yra procesas reikalaujantis atidumo ir atsargumo dėl galimo nusideginimo! Svarbu turėti tai omenyje.

Kai spurgos iš visų pusių tampa viliojančiai auksinės, žnyplėmis arba kiaurasamčiu perkeliu jas ant grotelių (groteles padedu virš lėkštės), kad nuvarvėtų riebalų perteklius. Rekomenduoju tokį būdą, nes jis ne tik sutaupo popierinių rankšluosčių ir yra draugiškesnis gamtai, bet ir spurgų plutelė išlieka labiau traški.

Spurgas ragaujam vos atvėsusias, dar karštas. Tokios mums pačios skaniausios. Beje, dažniausiai cukraus pudros nebarstau, nes saldumo mums pakanka :).

Spausdinti receptą

4.91 from 21 votes